Straipsnis parengtas pagal oficialius šaltinius (Sodra, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Seimas, Lietuvos bankas) ir juos cituojančią žiniasklaidą. Informacija atnaujinta 2026 m. lapkričio 19 d. Tai bendro pobūdžio informacija, ne individuali finansinė konsultacija.
Paskolų Pasiūlymai
|
Iki 120 mėn. | Iki 25 000 € | Nuo 7% | Gauti pasiūlymą | |
|
Iki 120 mėn. | Iki 35 000 € | Nuo 2.9% | Gauti pasiūlymą | |
|
Iki 84 mėn. | Iki 25 000 € | Nuo 7.9% | Gauti pasiūlymą | |
|
Iki 120 mėn. | Iki 30 000 € | Nuo 6% | Gauti pasiūlymą | |
|
Iki 72 mėn. | Iki 10 000 € | Nuo 62% | Gauti pasiūlymą |
Paskolos Skaičiuoklė

Nuo 2026 m. sausio Lietuvoje galima pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atsiimti sukauptus pinigus. Daugeliui tai buvo pirmas kartas, kai prieš akis atsirado kelių tūkstančių eurų suma, o kartu ir klausimas: gal ja uždengti būsto paskolą, vartojimo kreditą ar lizingą? Šiame straipsnyje apžvelgiame, kokios taisyklės galioja, ką rodo pirmieji skaičiai ir į ką verta atkreipti dėmesį prieš priimant sprendimą.
Kas pasikeitė nuo 2026 m.
Seimas 2025 m. priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kurios iš esmės pakeitė antrąją pakopą. Pagal Vyriausybės ir Sodros pateiktą informaciją:
- Kaupimas tapo savanoriškas. Automatinis įtraukimas (kas trejus metus iki 40 metų) panaikintas. Vietoje jo Sodra kasmet sausį individualiai kviečia prisijungti tuos, kurie dar nekaupia.
- Atsirado pereinamasis laikotarpis. Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. kiekvienas kaupiantysis gali savanoriškai pasitraukti iš kaupimo.
- Ką žmogus atsiima. Į asmeninę sąskaitą grįžta paties asmens įmokos ir investicinis prieaugis. Ši išmoka neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
- Ką gauna Sodra. Dalis, kuri buvo „Sodros” įmokų dalis (iki 2019 m.) arba valstybės skatinamoji įmoka, grąžinama Sodrai ir paverčiama pensijų apskaitos vienetais, kurie padidina būsimą valstybinę senatvės pensiją.
- Kaip tai vyksta praktiškai. Prašymą reikia teikti tiesiogiai savo pensijų kaupimo bendrovei (ne Sodrai). Prašymai vykdomi ketvirčiais: pasibaigus ketvirčiui, per 10 darbo dienų. Pavyzdžiui, prašymas, pateiktas rugpjūčio 2 d., įvykdomas po rugsėjo 30 d., o pinigai pervedami iki spalio 14 d.
Kas lieka po 2027 m. pabaigos? Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui vis tiek bus galima atsiimti dalį lėšų: vieną kartą gyvenime iki 25 proc. sukaupto turto (bet ne daugiau nei pats įmokėjo), taikant 3 proc. atskaitymą. Jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai ir sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto sumos, galima atsiimti viską. Esant didelei negaliai ar sunkiai ligai, taisyklės švelnesnės.
Svarbi smulkmena skolininkams: išieškojimas
Vyriausybės pranešime nurodyta, kad pagal šią tvarką išmokėtoms lėšoms nebus galima taikyti išieškojimo pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Tačiau tai nereiškia, kad skolų galima nemokėti: kai pinigai atsiduria sąskaitoje, svarbu laikytis savo sutartinių įsipareigojimų bankams ir kitiems kreditoriams.
Ką rodo pirmieji skaičiai
- Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), per pirmus tris mėnesius pasitraukė apie 40 proc. dalyvių, t. y. beveik 550 tūkst. žmonių. Fondai neteko 4,4 mlrd. eurų turto: 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų atiteko Sodrai.
- Vidutiniškai vienas asmuo pirmą ketvirtį atgavo apie 5,6 tūkst. eurų, iš kurių apie 2,7 tūkst. buvo jo paties įmokos, o 2,9 tūkst. – investicinė grąža.
- Per antrą ketvirtį pasitraukė dar 98,9 tūkst. žmonių (7,2 proc. kaupiančiųjų).
- Kur dingo pinigai? Lietuvos banko vertinimu, balandžio pabaigoje apie 72 proc. atsiimtų lėšų (2,1 mlrd. eurų) vis dar buvo namų ūkių sąskaitose. Apie 16 proc. (beveik 0,5 mlrd. eurų) išgryninta, o paskoloms grąžinti panaudota apie 160 mln. eurų (maždaug 80 mln. būsto paskoloms ir panaši suma vartojimo bei kitoms paskoloms).
- Bankai fiksavo paraiškų dėl išankstinio paskolų grąžinimo šuolį: pavyzdžiui, „Citadelė” nurodė, kad būsto paskolų išankstinio dengimo prašymų vidutinis dienos skaičius išaugo 3–4 kartus. Vis dėlto, pasak vieno banko atstovo, realiai įvykdoma tik apie pusė tokių prašymų, o vidutinė grąžinama suma nesiekia 2,5 tūkst. eurų.
- Lietuvos banko statistika rodo, kad bendra gyventojų skola dėl to nesumažėjo: antrąjį ketvirtį būsto paskolų portfelis paaugo 450 mln. eurų, o vartojimo paskolų – 191 mln. eurų (žiniasklaidos pateikti Lietuvos banko duomenys).
Ar paskolos grąžinimas yra geras sprendimas?
Trumpas atsakymas: kartais taip, bet ne visada. Verta palyginti tris dalykus.
1. Palūkanų norma ir „uždarbis”. Kuo brangesnė paskola, tuo daugiau naudos ją padengti. Vartojimo kreditai, kortelių ribos ir lizingas paprastai yra daug brangesni nei būsto paskola, todėl jų dengimas dažniausiai yra racionaliausias žingsnis. Paprastas pavyzdys (iliustracinis): jei 5 600 € skiriate paskolai, kurios metinė palūkanų norma 4 proc., per pirmus metus sutaupote apie 224 € palūkanų (5 600 × 0,04). Jei norma 12 proc. – apie 672 €.
2. Ko atsisakote. Atsiimtos lėšos nebeauga fonde. Pasak LIPFA, antros pakopos fondų vidutinė svertinė grąža nuo 2026 m. pradžios siekė apie 9 proc., o Laisvosios rinkos instituto leidinyje nurodoma, kad pastarąjį penkmetį investicinė grąža viršijo 10 proc. per metus. Praeities grąža nėra garantija ateičiai, bet tai rodo, kad paskolos grąžinimas „uždirba” tik tada, kai paskolos palūkanos didesnės už tikėtiną fondo grąžą.
3. Lankstumas. Grąžinę paskolą išankstinai, pinigų nebegausite atgal. Todėl bankų atstovai pataria nepamiršti rezervo: viename banko komentare minima 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų pagalvė. Būsto paskolai galima rinktis ir kitą kelią: nesutrumpinti termino, o sumažinti mėnesinę įmoką, taip išlaikant daugiau laisvės. Prieš grąžinant būtina patikrinti sutartį (ar nėra išankstinio grąžinimo mokesčio, kaip perskaičiuojamas grafikas).
Kai kuriais atvejais sprendimas aiškesnis:
- Turite vartojimo kreditą ar lizingą su didelėmis palūkanomis – dengimas dažniausiai apsimoka labiau nei bet koks indėlis.
- Turite pigią, ilgalaikę būsto paskolą – pinigų išlaikymas rezerve ar investavimas gali būti naudingesnis.
- Planuojate pirkti būstą – skaitykite toliau.
Jei planuojate imti naują būsto paskolą
Pensijų lėšų atsiėmimas ir bankų skolinimo taisyklės liečiasi tiesiogiai. Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo atnaujinti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai:
- Pirmam būstui pradinis įnašas gali siekti 10 proc. (anksčiau – 15 proc.), jei pirkėjas (ir bendraskolis) per pastaruosius 5 metus neturėjo nuosavo nekilnojamojo turto. Lietuvos bankas pabrėžia, kad tai nereiškia, jog 10 proc. bus taikoma visiems: galutinį sprendimą priima paskolą teikianti kredito įstaiga.
- Antram ir paskesniam būstui lieka 30 proc. pradinis įnašas, tačiau galima skolintis ir su 15 proc., jei žmogus yra grąžinęs daugiau nei pusę kiekvienos jau paimtos būsto paskolos sumos.
- Įmokų ir pajamų santykis. Vietoje dviejų ribojimų taikomas vienas: paskolos įmoka negali viršyti 50 proc. pajamų, vertinant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
Ką tai reiškia praktiškai? Atsiimti pinigai gali padėti sukaupti trūkstamą įnašo dalį, tačiau bankų ir ekspertų vertinimu vidutinės sumos (kelių tūkstančių eurų) retai užtenka visam įnašui, ypač didmiesčiuose. Verta žinoti ir tai, kad pradinis įnašas turi būti nuosavos lėšos, o ne kita paskola. Be to, jei turite kelias paskolas, kartais verta išankstinai grąžinti dalį esamos, kad pagerėtų įmokų ir pajamų santykis arba kad antrai paskolai pakaktų mažesnio įnašo.
Estijos pamoka
Estija panašią reformą įgyvendino 2021 m. Laisvosios rinkos instituto leidinyje, remiantis Estijos centrinio banko tyrimais, nurodoma, kad apie 40 proc. atsiimtų lėšų buvo skirta vartojimo paskoloms padengti, tačiau po devynių mėnesių pasitraukusiųjų įsiskolinimo lygis grįžo į pradinį, nes buvo imamos naujos paskolos. Lietuvoje pirmieji Lietuvos banko duomenys rodo panašų reiškinį: dalis pinigų tikrai grąžino skolas, bet naujų paskolų atsirado daugiau nei buvo grąžinta.
Išvada: skolos padengimas pats savaime nepadeda, jei neapsisprendžiama nebeskolintis taip, kaip anksčiau.
Kaip priimti sprendimą: trumpas kontrolinis sąrašas
- Sužinokite tikslią sumą. Prisijungę prie Sodros paskyros matysite, kiek būtų išmokėta ir kokia suma bus paversta apskaitos vienetais. Sodra skelbia ir skaičiuoklę, kuri palygina kaupimo tęsimo ir pasitraukimo scenarijus.
- Išsirikiuokite skolas pagal palūkanas. Pradėkite nuo brangiausių (kortelės, vartojimo kreditai, lizingas).
- Susitvarkykite rezervą. Pirmiausia 3–6 mėnesių būtinosioms išlaidoms.
- Patikrinkite sutartį. Ar yra išankstinio grąžinimo mokestis, ar mažės įmoka, ar sutrumpės terminas.
- Neskubėkite. Pasitraukti galima iki 2027 m. gruodžio 31 d., o prašymai vykdomi ketvirčiais.
- Jei dvejojate, pasitarkite su banku ar nepriklausomu finansų konsultantu.
Susiję: jei svarstote, ar pigiau būtų pakeisti esamą paskolą kita, skaitykite paskolų refinansavimo vadovą, o pasiūlymus palyginti galite Finorama svetainėje.
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė: Vyriausybės įsipareigojimas įgyvendintas: antroji pensijų kaupimo pakopa taps patrauklesnė ir lankstesnė (2025-06-26)
- Sodra: Nuo kitų metų – svarbūs pokyčiai pensijų kaupime (2025-06-30) ir Dažniausiai užduodami klausimai (atnaujinta 2026-06-23)
- Seimas: Po svarstymo pritarta antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos pakeitimams
- Lietuvos bankas: Siūlomi Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai (pristatymas, 2025-07-07)
- LRT: Pradinio įnašo reikalavimas pirmam būstui mažėja nuo 15 iki 10 proc. (2026-08-01)
- LRT: Kur gyventojai leidžia II pensijų pakopos pinigus (2026-04-16)
- LRT / ELTA: Ruginienė: neabejotinai reikia didinti paramą pirmo būsto įsigijimui (2026-07-27)
- Delfi: Baigėsi antras pensijų reformos ketvirtis (2026-07-15) ir Kur nugulė atsiimti II pakopos pinigai? (2026-08-10)
- 15min: Paaiškėjo, kur nukeliavo iš II pakopos atsiimti milijardai (2026-10-12)
- Laisvosios rinkos institutas: Pensijų naratyvai: faktai ir analizė (2025-11-24)
- Aina.lt (Luminor atstovės komentaras): Ar verta pensijos lėšas panaudoti būsto paskolai grąžinti? (2026-03-25)
Pastaba: taisyklės ir statistika gali keistis. Prieš priimdami sprendimą patikrinkite aktualią informaciją Sodros ir Lietuvos banko svetainėse bei pas savo pensijų kaupimo bendrovę ir kredito davėją.




