Ar gali gauti paskolą nedirbantis žmogus?

Ar gali gauti paskolą nedirbantis žmogus – tai dažnas ir labai aktualus klausimas tiems, kurie dėl įvairių priežasčių (pvz., darbo paieškos, studijų, vaiko priežiūros atostogų, negalios ar pensinio amžiaus) neturi oficialaus darbo ir su juo susijusių reguliarių pajamų. Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis „taip” arba „ne”, nes galimybė gauti paskolą priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant kitų pajamų šaltinių buvimą, kredito istoriją, prašomą sumą ir kreditoriaus politiką. Tačiau bendra tendencija yra tokia, kad gauti paskolą neturint oficialaus darbo ir stabilių pajamų yra labai sudėtinga ir dažnai neįmanoma iš legalių bei atsakingų kreditorių.

Kodėl oficialus darbas ir pajamos yra svarbūs kreditoriams?

Pagrindinė priežastis, kodėl kreditoriai (bankai, kredito unijos, licencijuotos vartojimo kreditų bendrovės) teikia pirmenybę dirbantiems asmenims, yra pajamų stabilumas ir gebėjimas vykdyti finansinius įsipareigojimus. Oficialus darbas ir reguliarus darbo užmokestis yra pagrindinis įrodymas, kad asmuo turi pastovų pajamų šaltinį, iš kurio galės mokėti paskolos įmokas.

Kreditoriai privalo laikytis atsakingo skolinimo principų ir įstatymų, kurie įpareigoja juos kruopščiai įvertinti kliento mokumą prieš suteikiant paskolą. Jei asmuo nedirba ir neturi kitų stabilių bei pakankamų pajamų, kreditorius negali pagrįstai tikėtis, kad skola bus grąžinta. Suteikdamas paskolą tokiam asmeniui, kreditorius ne tik pažeistų teisės aktus, bet ir prisiimtų itin didelę riziką.

Lietuvos banko nustatyta rekomendacija, kad visų finansinių įsipareigojimų mėnesinės įmokos neturėtų viršyti 40% asmens grynųjų pajamų, taip pat apsunkina paskolos gavimą nedirbantiems. Jei pajamų nėra arba jos labai mažos, ši taisyklė automatiškai neleidžia suteikti reikšmingesnės paskolos.

Galimybės gauti paskolą nedirbančiam asmeniui: išimtys ir sąlygos

Nors situacija sudėtinga, yra keletas scenarijų, kai nedirbantis asmuo vis dėlto gali turėti galimybę gauti tam tikrą finansavimą:

Turint kitų stabilių pajamų šaltinių: Nedirbantis žmogus nebūtinai yra žmogus be pajamų. Pajamų šaltiniai gali būti įvairūs:

Pensija (senatvės, neįgalumo, našlių): Pensininkai, gaunantys stabilią pensiją, dažnai gali gauti paskolas, ypač jei pensija pakankama.

Socialinės išmokos: Kai kurios ilgalaikės ir stabilios socialinės išmokos (pvz., vaiko priežiūros išmokos, tam tikros negalios išmokos) gali būti įskaitomos kaip pajamos, tačiau tai priklauso nuo kreditoriaus politikos ir išmokos pobūdžio.

Pajamos iš individualios veiklos ar autorinių sutarčių: Jei asmuo oficialiai vykdo individualią veiklą ir gali įrodyti reguliarias pajamas, jis bus vertinamas panašiai kaip dirbantis pagal darbo sutartį.

Pajamos iš turto nuomos: Stabilios ir oficialiai deklaruojamos pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos taip pat gali būti laikomos pajamų šaltiniu.

Investicinės pajamos (dividendai, palūkanos): Jei jos reguliarios ir pakankamos.

Paskola su bendraskoliu arba laiduotoju: Jei nedirbantis asmuo kreipiasi dėl paskolos kartu su dirbančiu ir stabilias pajamas turinčiu asmeniu (pvz., sutuoktiniu, tėvais), kreditorius vertins bendras šeimos pajamas ir mokumą. Laiduotojas taip pat gali padėti, prisiimdamas atsakomybę grąžinti skolą.

Paskola su turto įkeitimu (labai rizikinga): Įkeičiant vertingą ir likvidų turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą), kai kurios įstaigos gali svarstyti paskolos suteikimą net esant ribotoms pajamoms. Tačiau tai yra labai rizikingas žingsnis, nes nevykdant įsipareigojimų, turtas bus prarastas.

Labai maži, trumpalaikiai kreditai iš nebankinių kreditorių (itin atsargiai): Kai kurios greitųjų kreditų bendrovės gali turėti labai minimalius reikalavimus pajamoms, ypač jei prašoma itin mažos sumos labai trumpam laikui. Tačiau palūkanos tokiems kreditams bus labai aukštos, o rizika patekti į skolų spiralę – milžiniška. Tai turėtų būti absoliučiai kraštutinė priemonė.

Prognozuojama, kad 2025 metais kreditoriai ir toliau griežtai vertins pajamų stabilumą, tačiau gali lanksčiau žiūrėti į įvairius legalius pajamų šaltinius, neapsiribojant vien darbo užmokesčiu.

Kur kreiptis ir ko tikėtis?

Bankai ir kredito unijos: Šios įstaigos paprastai taiko griežčiausius reikalavimus oficialioms pajamoms ir darbo sutarčiai. Nedirbančiam asmeniui gauti iš jų paskolą be kitų stabilių pajamų šaltinių ar patikimo bendraskolio yra labai sudėtinga, nebent kalbama apie pensininkus ar asmenis, gaunančius kitas pastovias valstybės išmokas.

Nebankinio sektoriaus vartojimo kreditų bendrovės: Jos gali būti lankstesnės vertindamos įvairius pajamų šaltinius ir kartais suteikia nedidelius kreditus net asmenims, kurių pajamos nėra iš darbo santykių. Tačiau palūkanų normos čia bus gerokai aukštesnės.

Vengti nelegalių skolintojų: Pasiūlymai gauti paskolą „be jokių problemų” ar „net nedirbant” iš neaiškių privačių asmenų ar įmonių dažniausiai slepia lupikiškas sąlygas, sukčiavimą ar neteisėtus išieškojimo metodus.

Rizikos ir atsakingo skolinimosi svarba nedirbančiam asmeniui

Skolinimasis nedirbant yra susijęs su ypač didele rizika:

Nesugebėjimas grąžinti skolos: Jei nėra stabilių pajamų, net maža paskola gali tapti nepakeliama našta.

Patekimas į skolų spiralę: Bandymas padengti vieną skolą kita gali greitai privesti prie visiško finansinio žlugimo.

Aukštos palūkanos ir mokesčiai: Kreditoriai, skolindami didesnės rizikos klientams, taiko didesnius įkainius.

Neigiama įtaka kredito istorijai: Laiku negrąžintos skolos ilgam sugadins kredito istoriją.

Stresas ir psichologinės problemos: Nuolatinis nerimas dėl skolų gali smarkiai paveikti sveikatą.

Atsakingas požiūris yra būtinas:

Įvertinkite realų paskolos poreikį: Ar tikrai negalima išsiversti be jos?

Ieškokite alternatyvų: Galbūt galite gauti pagalbą iš artimųjų, socialinės paramos tarnybų arba rasti būdų užsidirbti.

Nesiskolinkite daugiau, nei galėtumėte grąžinti net ir esant minimalioms pajamoms (jei tokių tikitės ateityje).

Atidžiai skaitykite visas sutarties sąlygas.

Ką daryti, jei reikia pinigų, o darbo nėra?

Jei atsidūrėte situacijoje, kai skubiai reikia pinigų, bet neturite darbo, kreditas neturėtų būti pirmas ir vienintelis sprendimas. Svarbiausia yra ieškoti tvarių būdų pagerinti savo finansinę padėtį:

Aktyviai ieškokite darbo: Tai pats svarbiausias žingsnis. Registruokitės Užimtumo tarnyboje, siųskite CV, domėkitės laikinais darbais ar galimybe dirbti pagal individualią veiklą.

Peržiūrėkite savo išlaidas: Sudarykite griežtą biudžetą ir atsisakykite visų nebūtinų išlaidų.

Kreipkitės pagalbos į artimuosius ar draugus: Paaiškinkite situaciją ir paprašykite laikinos finansinės pagalbos, aiškiai susitardami dėl grąžinimo, kai tik atsiras galimybė.

Pasidomėkite socialine parama: Jei atitinkate tam tikrus kriterijus, galite turėti teisę į įvairias valstybės ar savivaldybės teikiamas socialines išmokas ir paramą.

Parduokite nereikalingus daiktus.

Kreipkitės į nemokamas konsultacijas teikiančias organizacijas (pvz., skurdo mažinimo, socialinės pagalbos).

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai aspektai, susiję su paskola nedirbančiam žmogui:

Aspektas	Svarstymai ir rekomendacijos
Galimybė gauti iš legalių šaltinių	Labai maža arba artima nuliui, jei nėra kitų stabilių pajamų šaltinių, bendraskolio ar užstato.
Svarbiausias kreditorių reikalavimas	Stabilios ir pakankamos pajamos skolai grąžinti.
Galimi pajamų šaltiniai nedirbant	Pensija, socialinės išmokos (kai kurios), pajamos iš individualios veiklos, nuomos, investicijų.
Rizikingos alternatyvos	Labai brangūs greitieji kreditai, skolinimasis iš nelegalių šaltinių.
Pagrindinės rizikos skolinantis	Nesugebėjimas grąžinti, patekimas į skolų spiralę, aukštos palūkanos, teisinės problemos, stresas.
Prioritetiniai veiksmai nedirbant	Darbo paieška, išlaidų mažinimas, pagalba iš artimųjų, socialinė parama.

Apibendrinant, nors gauti paskolą nedirbančiam žmogui yra labai sudėtinga, tai nėra visiškai neįmanoma, jei yra kitų stabilių pajamų šaltinių arba patikimų garantijų. Tačiau kiekvienas toks atvejis yra labai individualus ir reikalauja itin atsakingo požiūrio bei realaus savo galimybių įvertinimo. Svarbiausia – vengti neapgalvotų sprendimų, kurie gali privesti prie dar didesnių finansinių problemų.